dunkterti

dùnkterti, -ia (-na), -ėjo 1. žr. dunktelti 1: Kap aš tau dùnktersiu į kuprą, tai žinosi! Rdm. Kap dùnkters iš armotos, net žemė sudreba Rš. Rąstas su rogėmis brūkšterėjo į pakalnę, kimiai dunkterdamas vieną sykį rš. 2. žr. dunktelti 3: Truputį lyg dùnkterna nuo dažų Alv.